1954-aisiais Naujojo Hampšyro šiaurėje, „anaiptol neklestinčiame" Tvisted Riverio miestelyje, kur „labai trūko moterų ir dažniausiai kaip tik dėl to kildavo muštynės", o „ištvirkavimas ir besaikis gėrimas atrodydavo tarsi kokia liga", - sunerimęs dvylikametis virėjo sūnus vietos konsteblio draugę, tėčio meilužę, palaiko meška. Vienas taiklus smūgis keptuve, ir berniukas su tėčiu tampa bėgliais. Užmuštos moters lavoną nuvežę pas konsteblį Karlą ir palikę virtuvėje (jeigu jiems pasiseks, iš ryto prablaivėjęs konsteblis manys, kad jis ją užmušė), iš Koaso apygardos jiedu sprunka į Bostoną, paskui į pietų Vermontą, į Torontą. Jiems ant kulnų lipa nepermaldaujamas konsteblis, kurio pasaulyje „tokių nelaimingų atsitikimų, kai niekas nekaltas, išvis negalėjo būti". Vienintelis tėvo ir sūnaus pagalbininkas - nepraustaburnis medkirtys, senas virėjo ir žuvusios jo žmonos bičiulis Kečumas, sekantis kiekvieną jų persekiotojo žingsnį...
Džonas Irvingas, kruopščiai ir rūpestingai aprašydamas kiekvieną smulkmeną, sukūrė ištisą visiškai užbaigtą pasaulį, reikšmingų visuomenės pokyčių metraštį ir - svarbiausia - amžinos meilės ir kūrybos galios testamentą.