„Iš dangaus nukrito trys obuoliai: vienas obuolys tam, kas matė, kitas – tam, kas papasakojo, o trečias – tam, kas klausėsi.“
Taip baigiasi tipiška armėnų pasaka. Ir nuo tokio pavadinimo iš, atrodo, kasdieniškų darbų, namų apyvokos rakandų ir žmogiškų aistrų rašytoja Narine Abgaryan pradeda kurti magišką pasaulį. Kelių kartų likimus jame sujungia meilė ir skausmas, kerštas ir atleidimas, draugystė ir nesantaika.
Nepaprasta istorija rutuliojasi atokiame Armėnijos kalnų kaimelyje. Senovinis telegrafo laidas ir pavojingas kalnų takas, kuriuo net ožkos sunkiai praeina, yra vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu. Karas, kalnai ir laikas kadaise pilną šurmulio kaimą pavertė Dievo ir žmonių pamiršta vieta. Iš dalies keistuoliai, iš dalies atsiskyrėliai, jo gyventojai turi bendrą bruožą: jie tiki magija. Ir štai vienas tikras stebuklas pakeičia viską – 58 metų Anatolija laukiasi vaikelio. Ši žinia sunykusiam kaimui suteikia naujos gyvybės ir vilties.
Narinė Abgarian (Narine Abgaryan) gimė 1971 m. Berde (Armėnija), gydytojo ir mokytojos šeimoje. Baigusi Jerevano valstybinį kalbotyros universitetą ji įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą. Abgarian yra 8 knygų autorė, tarp kurių – trilogija „Maniunia“ (Манюня), tapusi bestseleriu ir pelniusi autorei Metų rankraščio apdovanojimą (2010) bei Rusijos literatūros prizą. 2013 metais N. Abgarian įvertinta vaikiškos literatūros kategorijoje už knygą „Semion Andreič“ (Семён Андреич), o 2015 m. ji tapo viena iš dviejų Aleksandro Gryno vardo Rusijos literatūros premijos laureačių – už išskirtinį indėlį plėtojant rusų literatūrą.