Monografijoje analizuojamas tarpukario Lietuvos dailės gyvenimas dailės funkcionavimo visuomenėje požiūriu. Pirmąsyk kompleksiškai aptarti dailės gyvenimo aspektai, susiję su valstybės augimo reikmėmis, šalies kultūros branda. Rašoma apie valstybės kultūros politiką, jos įtaką dailės gyvenimui, dailės švietimą, muziejinių dailės rinkinių raidą bei jų funkcijas, oficialaus meninio stiliaus pagrindus ir jo ypatumus, bažnytinę dailę, dailės taikymą valstybės propagandai, jos įvaizdžio formavimui. Leidinys iliustruotas dokumentinėmis nuotraukomis bei kūrinių reprodukcijomis, vaizdžiai papildančiomis tekstą. Didžioji dalis faktinės bei iliustracinės medžiagos skelbiama pirmą kartą.