Vokiečių rašytojas savo apsakymuose subtiliomis spalvomis piešia gimtąjį kraštą, daugiausia vokiečių dvarininkiją, beprasmį jos gyvenimą, pagyvinamą tik nelaimingų meilės istorijų. Meilė E.fon Kaizerlingui - vienintelis spindulys, nušviečiąs nykią "vakarėjančių namų" buitį. Autorius subtiliomis impresionistinėmis spalvomis vaizduoja savo gimtąjį Kuršą, jo gamtą, žmones, daugiausia Pabaltijo vokiečių dvarininkiją, jos saulėlydį, dvasinį nuskurdimą. Piešdamas psichologiškai įtaigius veikėjų paveikslus, Kaizeringas parodo, kaip griežtai reglamentuoto, aristokratiško gyvenimo normos, tapusios anachronistinėmis, gniuždo asmenybę, nuolatinis nieko neveikimas gimdo melancholiją ir pesimizmą. ( Vertė Adomas Druktenis)