Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys

Trisdešimtmetis programuotojas Gabrielius Aušautas po brolio žūties nutaręs dvasios ramybės ieškoti sename dvare, stūksančiame Ežero pakrantėje, atsiduria tartum XVIII šimtmečio atmosferoje, kur beveik nėra modernaus pasaulio pėdsakų. Greta realių veikėjų būriuojasi nesybės, savarankišku veikiančiu asmeniu, ko gero, laikytinas ir verčiantis „sąmonę lengvai haliucionuoti“ ežeras. Kasdienybę netrunka sudrumsti keisti įvykiai, paslaptingi virsmai – pasirodo, riba, skirianti esybes nuo nesybių, nėra jau tokia neperžengiama. Patekęs keisto gyvenimo sūkurin, Gabrielius mėgina įžvelgti labai paprastą, civilizacijos ir banalumo luobą nusipurčiusią prasmę.