Tai prisipažinimas, parodijuojantis patį save ir pavojingai artėjantis prie ekshibicionizmo ribos, tai išpažintis, negalinti nuskaistinti, nes nuskaistėjimas jau nebeįmanomas... Kiekviena tragiška įžvalga tuoj pat nubloškiama šalin ir vėl panyra žargono liūne. Siaubingi anegdotai čia pasirodo greta pigių sąmojų, o blaivaus išskaičiavimo kaimynystėje-kankinanti neviltis...