Dvidešimtojo amžiaus pradžios Vokietija. Romano herojė, Liza Vagner, dvarininko ir samdinės duktė, užauga prieglaudoje, bet visas atostogas praleidžia pas tėvą, kuris prisipažįsta juo esąs tik jai suaugus. Liza anksti ima priešintis griežtai ir veidmainingai savo epochos moralei, trokšta tapti garsia dailininke, todėl metusi girtuoklį vyrą ir dukrelę, pabėga į anuomet gana bohemišką Miuncheną. Dramatiškas, kupinas aistros šios moters gyvenimas papasakotas taip įtaigiai ir dinamiškai, kad sunku padėti knygą, neperskaičius iki paskutinio puslapio. Lizos gyvenime vienas po kito keičiasi vyrai, jame gausu netekčių ir atradimų, pati herojė-įspūdinga, pasitikinti savimi gražuolė, drąsi ir niekuomet nenusimenanti: ar skursdama karjero pradžioje, ar praturtėjusi ir išgarsėjusi, bet su randuotu veidu, nes Lizą visuomet lydi varžovių kerštas ir pavydas.