Kasdienė malonė

Naujasis Brėmenas, 1961-ieji – naujų vilčių ir svajonių laikai. Tačiau Frenkui Dramui tų metų vasara negailestinga. Jį įvairiais pavidalais aplanko mirtis. Nelaimingas atsitikimas. Gamtos dėsnis. Savižudybė. Žmogžudystė. Rodosi, tą vasarą Frenkui bus lemta prisiminti kaip sielvarto metą. Iš dalies taip ir atsitinka, bet ne visai. Jo tėvas cituodavo Aischilą, teigusį, kad tas, kuris mokosi, turi kentėti. Pasak Frenko tėvo, netgi mums miegant, skausmas lašas po lašo smelkiasi į širdį, kol neviltyje prieš mūsų valią kaip šiurpą kelianti Dievo malonė nužengia išmintis.

Tą vasarą mirtis palytėjo visą Frenko šeimą – ir pastorių tėvą, ir aistringą, meninės sielos motiną, ir į Džiulijardą susirengusią seserį Arielę, ir ne pagal metus išmintingą jaunesnįjį brolį Džeiką. Frenkas staiga nubloškiamas į suaugusiųjų pasaulį, pilną paslapčių, melo ir išdavystės.

Ir viskas. Tik tiek. Tokia kasdienė ir visiškai neįsimintina maldelė. Tačiau nuo tos dienos per keturiasdešimt metų neužmiršau nė vieno jos žodžio.

Williamas Kentas Kruegeris (gim. 1950) – JAV romanistas, labiausiai išgarsėjęs vadinamosios Korko O'Konoro serijos romanais, apdovanotas daugeliu literatūros premijų. 2014 m. pasirodęs serijai nepriklausantis romanas „Kasdienė malonė" sulaukė didelio skaitytojų bei kritikų susidomėjimo ir buvo pavadintas širdį apvalančia tylia meditacija.