Tai knyga apie vieną garsiausių secionistų - dailininką Gustavą Klimtą. Apie meilę moteriai, įgyjančiai kaskart vis kitokį pavidalą ir be paliovos skatinančiai kurti. Asmenybės - nei Klimto, nei Kleo Lėjos - šiame romane nėra itin ryškios, juolab abu jie turi antrininkų, kaskart vis verčiančių suabejoti, tikra tai, kas regima, ar ne.
Gilindamasi į dailininko kūrinių sukeliamas jausenas, žvelgdama iš jo paveikslų vidaus, knygos autorė kuria savąjį „Klimtą“ - portretą, kuriame spalvų kaita, vaizdų alegoriškumas ir savotiškas ornamentiškumas sukuria subtilios vidinės kaitos pojūtį.