V. Korolenko savo apsakymuose vaizdavo protesto nuotaikų brendimą liaudyje (Makaro sapnas / Son Makara 1885, Upė siaučia / Reka igraet 1892). Apysakoje Be kalbos (Bez jazyka 1895) atsispindi V. Korolenkos kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas ir Pasaulinę parodą (1893) įspūdžiai. Kūrybai būdinga paprasto žmogaus idealizavimas, realistiškumas, lyriškumas, romantizmo bruožai, publicistikos ir simbolizmo elementai.