Nada

Carmen Laforet romanas „Nada“ - vienas iškiliausių XX a. ispanų literatūros kūrinių, parašytų po Pilietinio karo. Tai pasakojimas apie tėvų netekusią jauną merginą, kuri, palikusi gimtąjį miestelį, viena atvyksta į karo nuniokotą Barseloną studijuoti universitete. Andrėja apsigyvena giminaičių namuose, kur gyvenimas panašus į "makabrišką šokį". Už šį romaną 1944 m. autorė, būdama 23 metų gavo Nadalio premiją.
Romane vyrauja niūrus gotikinis niūrus gotikinis stilius, tačiau bauginanti apleistų namų aplinka savotiškai traukia ir žavi. Randasi jausmas, kad visi knygos veikėjai gyvena už tikrovės ribų, tarsi kokioje paslaptingoje planetoje, kur lyg ir niekas nevyksta, niekas neišsisprendžia, niekas nepasikeičia.

Knyga įveikė visus laiko išbandymus ir dabar, daigiau nei po pusšimčio metų, tebėra tokia pat šilta, jaudinanti, šiuolaikiška.