Negandos prasideda tada, kai Bernghofas, styginių kvarteto direktorius ir pirmas smuikas, nutaria į koncertinę programą įtraukti Arnoldo Šėnbergo 4 styginių kvarteto 37 opusą. Šėnbergo kūrinys jam daro didmiesčio neurotiko muzikos įspūdį ir veikia lyg veidrodis, kuriame jis pamažu ima atpažinti save. Smuikininkas praranda savikliovą, jis taikstosi su tuo, kad žmona ir dukros prieš jo valią išvyksta atostogų, kurios, regis, niekada nesibaigs. Vieną dieną savo ištuštėjusiame bute Berlyne jis randa labai brangų ir seniai trokštamą smuiką, kurį nežinia kas nupirko ir paliko. Viskas klostosi keistai, nepaaiškinamai, auga įtampa. Per repeticijas Bernghofas elgiasi vis neurotiškiau. Jis nenori taikstytis su tuo, kad stryką iš jo jau seniai atėmė kitas. Romano atomazga dramatiška.