Arsenijus Lupenas-vagis džentelmenas
čia pirmąkart susiduriame su garsiu Moriso Leblano sukurtu personažu. Pirmasis detektyvinis novelių romanas „Arsenijus Lupenas - vagis džentelmenas” - gerokai netradiciškas, kupinas sudėtingų kriminalistikos mįslių, pristatantis skaitytojui naujo tipo vagį - romantiką, teisybės ieškotoją, turintį savo garbės kodeksą, dažnai bendraujantį su policija, bet visais atvejais nepraleidžiantį progos „priglausti” brangenybių ir vertingų meno kūrinių. Lupenas puikiai moka keisti savo išvaizdą, yra nesugaunamas, išsisuka bet kurioje situacijoje, iš anksto praneša, kad apiplėš, net nurodo, ko būtent pageidautų. Jam nesvetimi ir žmogiški jausmai, - pavyzdžiui, įsimylėjęs panelę Nelly, tyčia pasiduoda policijai, kad dievinamoji atkreiptų į jį dėmesį, susižavėtų jo drąsa ir riteriškumu. Ilgai nesvyruodamas, net grąžina pavogtus daiktus, kai patiria, jog jinai supranta ir mato jo niekingus veiksmus. M. Leblanas vengia pažeminti ir nepalankiai vaizduoti Lupeną. Jis linksmas ir nerūpestingas kaip vaikėzas, rafinuotas kaip aristokratas, sumanus ir vikrus kaip tikras savo amato meistras. Skaitytojas nejučia pamiršta, kad skaito apie vagį, ima žavėtis jo sumanumu, lanksčiu protu, džentelmenišku elgesiu. Ne veltui jau pirmame kūrinyje gimęs Lupenas savo populiarumu nenusileidžia Šerlokui Holmsui, su juo rungtyniauja. Arsenijaus Lupeno nuotykiai prasideda nuo arešto. Pirmosios novelės vaizduoja Arsenijų, kaip teatro artistą, kuris valdo ir šokdina vietinę policiją, kaip marionetes. Iš kalėjimo kameros jis organizuoja įsilaužimus ir galop pabėga prižiūrėtojams iš panosės. Tada ir prasideda didžioji vagies džentelmeno karjera…
