Šioje knygoje autorius pasirodo dvilypiu - leksikologo ir terminologo - profiliu. Pirmiausia rūpintasi bent minimaliai pasiaiškinti pamatinį dalyką - Kas yra bendrinės kalbos leksika? Stengtasi nuosekliai derinti du tyrimo aspektus - istorinį ir norminį. Labai žiūrima leksikos ir terminijos sistemiškumo. Tai vienija ir temų įvairovę. Atsitiktinės, mados švytuoklės ar kitų kalbos pavyzdžių diktuojamos, o ne natūraliai vidinės raidos auginamos normos rodosi pragaištingiausias dalykas. Motyvacijos pamokos turi pamokyti terminijos lietuviškumo. Mokslinę terminiją autorius pirmiausia regi išaugusią ir vis išaugančią, augsiančią iš liaudies terminijos gelmių (Nuo liaudies terminijos prie mokslinės). Savo ūgiu paskui ji labai pranoksta liaudinę, tačiau irgi būtų labai pragaištinga kurti ją kaip kurios nors kitos (žinoma, labiausiai - "pavyzdinės" anglų kalbos pavyzdžiu - turėtume svetimą kopiją, prarastume savo originalą. Knyga baigiama platoka lietuvių terminologijos šimtmečio raidos probleminių dalykų apžvalga.