Paėmęs nesudėtingą siužetą (vienas studentas išleidžia kažkieno kadaise butelyje uždarytą velnią, kuris, atsidėkodamas, ima vedžioti savo geradarį po miestą ir viską rodyti), autorius atskleidžia tokias visuomenės ir atskirų asmenų gyvenimo puses, apie kurias viešumoje buvo veidmainingai nutylima. Šio romano, kurio, anot Anastolio Franso, neskaitė tik tas, kas nemokėjo skaityti. Šis kūrinys visiems laikams užėmė prancūzų ir pasaulinėje literatūroje garbingą vietą. Romanas duoda įdomų, gyvą, įvairų ir gana visapusišką to meto Prancūzijos vaizdą.