Pasakotoja, negavusi žinių iš mylimojo, leidžiasi į kelionę, į tolimąjį Irkutską. Dardėdama traukiniu svarsto, kodėl jos mylimas vyras ant Baikalo ežero kranto mėgina sukurti naują idealų pasaulį, kodėl pamiršo ją Paryžiuje, pamiršo judviejų meilę ir aistrą. Jos sugrįžtant laukia kaimynė, skrybėlaičių ateljė savininkė, nuolat sėdinti ant raudonos kanapos.