Lieka tik oras

Meistriškai parašytas, jaudinantis ir užburiantis pasakojimas apie kasdienes akimirkas, kuriose telpa ištisa amžinybė.

Knygoje jautriai pasakojama Tonjaneso – mažo Kantabrijos kaimelio šiaurės Ispanijoje – istorija nuo hipotetinio paleolito iki pat šių dienų. Autorius veda mus per laiko ribų nepažįstantį Tonjanesą, tais pačiais keliais, pro tuos pačius namus, malūną, Bolao uolas, bažnyčią ir kapines, per tuos pačius įvykius, kurie kartojasi tai vienu, tai kitu laiku, nes yra žmogiški: pirmąjį bučinį, kaimynų nesantaiką, pralietą kraują, iki mirties graužiantį pyktį, motinos meilę, praradimą, įsiveržiantį beveik į kiekvieno žmogaus gyvenimą, mirtį. Jo vaizduojami žmonės atgyja ne tik svarbių istorinių įvykių fone, bet ir paprastose buitinėse situacijose. Nesutarimai, baimės, skausmingi praradimai, žemiški ir dangiški troškimai tampa universalių jausmų – meilės, mirties, pinigų, karo, sekso, motinystės ir religijos – iliustracijomis bei simboliais.

Juan Gómez Bárcena (g. 1984) – ispanų rašytojas, literatūros kritikas, istorikas ir filosofas. „Lieka tik oras“ – kinematografinis pasakojimas, priverčiantis skaitytoją vėl pasijusti vaiku, lyg pirmą kartą kine išvydusiu pasaulio istoriją. Parašęs šį kūrinį Bárcena tapo vienu iš unikaliausių savo kartos romanistų.
Už debiutinį novelių rinkinį „Tie, kurie miega“ (Los que duermen, 2012 m.) rašytojas buvo pripažintas geriausiu nauju autoriumi („Premio Tormenta“ apdovanojimas), o po poros metų išleistas romanas „Dangus virš Limos“ (El cielo de Lima, 2014) laimėjo jau dvi prestižines premijas: „Premio Ojo Crítico de Narrativa“ ir „Premio Ciudad de Alcalá de Narrativa“. Puikių atsiliepimų, įvertinimų bei vertimų į užsienio kalbas sulaukė ir 2017 m. romanas „Kanada“.

„Lieka tik oras“ – dar paauglystėje pradėtas rašyti ir, be jokios abejonės, ambicingiausias autoriaus kūrinys, kuriame netrūksta ir autobiografinių detalių: po Tonjanesą dviračiu besimalantis „Dinozaurų vaikis“ yra ne kas kitas, o pats Chuanas Gomesas Barsena.

„Per mažytį – ir tuo pat metu didesnį nei visa visata – kaimelį Kantabrijoje neskubėdami linguoja šimtmečiai. Mikroskopiniai žmonių gyvenimo lašeliai romane meistriškai susijungia į kvapą gniaužiantį istorijos potvynį.“

Irene Vallejo, filologė, istorikė ir rašytoja