Lietuviškas (baltiškas) paveldas Balstogės vaivadijos Lenkijoje pavardėse
Slavizacijos apybraiža
Šio krašto pavardės kilmės požiūriu priklauso keturiems sluoksniams. Patį seniausią, pirmykštį, sluoksnį sudaro jotvingiškas vardynas, kurio nemažai elementų išliko dabartinėse pavardėse. Toliau – lietuviškas vardynas, ne visuomet lengvai atskiriamas nuo lietuviams artimo jotvingiško vardyno, kuris daugeliu atvejų yra lituanizuotas. Jotvingiški ir lietuviški elementai pavardėse perdėm sumišę. Naujesni, antriniai, – abu slaviški vardyno sluoksniai, nulėmę dabartinį pavardžių pobūdį: baltarusiškasis, kurio kilmė susijusi su senąja Lietuvos valstybe, ir lenkiškasis, pats naujausias.
Balstogės vaivadijoje labai populiarios patroniminės kilmės pavardės su priesagomis -owicz, -ewicz. Jos daugelyje vietovių sudaro net po keliasdešimt procentų visų pavardžių. Šioms priesagoms pradžią davė ne lenkų, bet senoji rytinių slavų kalba ir jų atsiradimas yra susijęs su praeityje Balstogės krašto priklausymu Lietuvos valstybei, kur tokie patronimai buvo visuotinai vartojami. Tai savotiškas Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos, bet ne lietuvių kalbos, paveldas, išskyrus tuos atvejus, kai pavardėse išliko lietuvių kalbos elementų. Kadangi senojoje Lietuvos valstybėje, stiprėjant polonizacijai, priesagos -owicz, -ewicz buvo keičiamos lenkiškomis -ski tipo priesagomis (-owski, -ewski ir t. t. ), šių vartojimas prie asmenvardžių (lenkai iš seno jas vartojo tik prie vietovardžių), labai būdingas Balstogės vaivadijai, irgi laikytinas Lietuvos valstybės paveldu.
Knygoje sukaupti duomenys padės tyrėjams geriau suprasti lietuviškos (baltiškos) antroponimijos suslavinimo procesą, kartu ir nušviesti baltų etnoso slavizacijos istoriją, kuria domisi ne tik kalbininkai, bet ir istorikai. Neabejinga ir Lietuvos visuomenė, ypač turint omenyje susidariusią grėsmingą padėtį Vilniaus krašte, kuriame Lenkija reikalauja įvesti lenkišką suslavintų lietuviškų pavardžių rašybą, tuo siekdama atlikti tai, kas buvo padaryta šiaurės rytų Lenkijoje. Lietuvos Respublikos vadovybė turi būti labai apdairi, kad Vilniaus krašto neištiktų Balstogės vaivadijos lietuvių likimas. Lenkiškai rašomos pavardės baigs tą darbą, kurį po Pirmojo pasaulinio karo pradėjo Józefas Pilsudskis ir Lucyanas Żeligowskis.
