Lietuvių kalba. Vadovėlis XI-XII klasėms.

Šis vadovėlis parengtas pagal Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus XI-XII klasėms, patvirtintus 2002 metais.
Autoriai siekė, kad vadovėlis plėtotų mokinių bendruosius ir dalykinius gebėjimus, padėtų formuoti vertybinių nuostatų sistemą, išmokytų naudotis įvairiomis mokymo(si) strategijomis. Moksleiviai ras nemažai įvairių stilių ir žanrų tekstų (analizuojami ir neverbaliniai tekstai, ir elektroninis diskursas). Meninio stiliaus tekstų vadovėlyje pateikiama tiek, kiek būtina, remiamasi per literatūros pamokas įgyjamomis žiniomis ir nagrinėjamais tekstais. Stengtasi pateikti mokiniams aktualios ir kontekstualios medžiagos, remtasi jų pačių rašytais darbais, mokiniai skatinami juos analizuoti, redaguoti, tobulinti. Yra užduočių dirbti poromis ir grupėmis (taip siekiama ugdyti bendradarbiavimo nuostatą). Individualaus darbo reikalaujančios užduotys sudaro didžiausią užduočių dalį (mokymosi mokytis nuostata). Vadovėlyje svarbi praktinės veiklos nuostata, ją stengiamasi realizuoti įvairiomis integruotomis užduotimis. Integruotos užduotys suprantamos ir kaip siejančios skirtingus dalykus (pvz., istoriją, menus ir kalbą), ir kaip apimančios kelias kalbinės veiklos rūšis(pvz., skaitymą, kalbėjimą ir rašymą). Užduotys apima visas keturias kalbinės veiklos rūšis: kalbėjimą, klausymą, rašymą, skaitymą. Medžiagos turinys ir laikas, skirtas šioms kalbinės veiklos rūšims analizuoti skirstomas atsižvelgiant į kalbinės veiklos rūšies praktinį aspektą: daugiausia dėmesio skiriama skaitymui ir rašymui, mažiau - kalbėjimui ir klausymui. Kalbos dalykai, analizuojami XI-XII klasėse, labai susiję, todėl temų skirstymas į atskirus skyrius yra sąlyginis: neįmanoma mokyti sakytinės ir rašytinės kalbos neaptariant pagrindinių retorikos ir stilistikos aspektų: teksto suvokimo ir kūrimo temos susijusios su rašymo ir skaitymo procesais. Visa tai siejasi ir su taisyklingos kalbos reikalavimais.