Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis)

Šios knygos uždavinys - išryškinti baltų kalbotyroje kai kuriuos naujus galimumus, atsiradusius pastaraisiais metais, pakitus pažiūrai į indoeuropiečių kalbų istoriją ir jos tyrinėjimo metodus. Pasitraukiant į praeitį tam tyrinėjimo etapui, kai priešistorinio indoeuropiečių kalbų periodo modelis buvo sutapatinamas su s. indų ir graikų kalbų modeliu, darosi gana aišku, kad nė viena indoeuropiečių kalba, išlikusi istoriniame periode, negali betarpiškai atspindėti bendraindoeuropiečių kalbos faktų. Čia keliamas uždavinys - rekonstruoti priešistorinį lietuvių kalbos ar baltų kalbos periodą kaip sistemą. Todėl kirčiavimo istorija, daiktavardžio fleksijos, veiksmažodžio galūnių, laikų ir nuosakų istorija čia tiriama, neturint tikslo rekonstruoti prokalbę kaip sistemą. Minėtieji reiškiniai čia nagrinėjami iki to praeities etapo, kurį galima pasiekti vidine rekonstrukcija, tam tikru būdu koreguojama kitų indoeuropiečių kalbų faktų. Remiantis senųjų lietuvių kalbos paminklų ir tarmių medžiaga, šiame darbe ieškoma vidinių atskirų reiškinių kitimo priežasčių ir senesnė būsena rekonstruojama, visų pirma, reiškinių priežastinio ryšio pagrindu.