Lietuvos piliakalniai: atlasas (III tomas)

LR Krašto apsaugos ministerija, 2005. – 499 p., iliustr., žml. Kieti v. Lietuva pagrįstai vadinama piliakalnių kraštu. Šios nedidelės valstybės teritorijoje 78,5 m² plotui tenka vienas piliakalnis. Lietuvos piliakalniai – neatsiejamas mūsų kraštovaizdžio elementas – anksti atkreipė tyrėjų bei paminklų registratorių dėmesį. 2005 m. skaitytojams pateiktas tritomis Lietuvos piliakalnių atlasas (Lietuvos piliakalniai ... , 2005). Tai visais atžvilgiais unikalus, aukščiausio įvertinimo vertas projektas. Piliakalnių atlaso struktūra labai logiška, juo patogu naudotis. Pateikiami duomenys apie visus 824 piliakalnius – jų tikslios geografines koordinatės, iškarpos iš topografinių žemėlapių, smulkus beveik pusės piliakalnių planai su izohipsėmis, daug kokybiškų fotonuotraukų. Vienos nuotraukos yra dabartinės, fiksuojančios piliakalnius mūsų dienomis, kitos archyvines – su piliakalnių vaizdais įvairiais laikotarpiais. Aprašuose nurodoma piliakalnių forma, ypač daug dėmesio skiriant jų gynybiniams įtvirtinimams, taip pat svarbiausi tyrinėjimų duomenys, chronologija. Atlase informuojama ir apie kitus šalia esančius su piliakalniais susijusius archeologijos paminklus (kapinynus, papėdžių gyvenvietes ir t. t.). Pateikta ir svarbiausia literatūra bei rašytinių šaltinių duomenys. Pridėtas visos Lietuvos piliakalnių žemėlapis (III tome). Didžiulis nuopelnas tenka nenuilstamam piliakalnių tyrinėtojui dr. Gintautui Zabielai. Šis archeologas dar studijų metais domėjosi tokiais paminklais, tyrinėjo nemažai piliakalnių, vėliau išleido monografiją apie medines Lietuvos pilis (Zabiela, 1995). Antrasis atlaso sudarytojas archeologas Zenonas Baubonis jau daugelį metų sėkmingai realizuoja moksline bei inžinerine prasme nepaprastai sudėtingą griūvančių piliakalnių apsaugos, stabilizavimo bei atkūrimo projektą, neturintį analogų Europoje. Unikalu ir tai, kad atlaso sudarytojai patys aplankė apie 1000 archeologijos paminklų, atlasui profesionaliai atrinko 824 Lietuvos piliakalnius.