Pirmasis poeto, eseisto ir vertėjo romanas, pasižymintis savita išpažinties ir vidinio monologo forma, intensyviais išgyvenimais ir ekstremaliomis situacijomis.
Tekstas - originalus diskursas - prisodrintas biografinių motyvų, liudijimų ir egzistencinių refleksijų. Vienos giminės trijų kartų likimais vaizduojama totalitarinio režimo agonija Lietuvoje (1972-1989) ir jauno poeto tragedija. Ji įžiebia viltį radikaliai pasukti krikščioniškomis vertybėmis grįstu prisikėlimo keliu, branginant tiesos galimybę.
Maištas prieš giminę - tai maištavimas prieš asmeniškumo ignoravimą, teigiant ir liudijant dvasinę žmonių prigimtį. Tačiau pagrindinio romano personažo Armino tikrosios atsparos - meilė, tikėjimas ir kūryba. Ir - atsivėrusi atmintis ATEIČIAI. Neišvengiama grotesko, sarkazmo, magiškojo mąstymo ir net absurdo estetikos; gausu istorinių paralelių, biblinių ir kt. aliuzijų...