„Laiškai Sabos karalienei“ – ketvirtoji M. Martinaičio esė knyga, kurioje sudėta daugiau kaip 20 metų kaupta medžiaga. Autorius atskleidžia unikalias lietuvių liaudies meno, papročių, tautosakos, literatūros prasmes, kurios gali būti suvokiamos tik per tam tikrus religinius, mitologinius, socialinius kontekstus. Analizuodamas lietuvių klasika tapusius A. Vienuolio, J. Apučio, R. Granausko apsakymus, autorius plėtoja mintį, kad kūrinių meninė ir emocinė įtaiga dažnai susijusi su tuo, kas nepasakyta žodžiais, bet nujaučiama, kyla iš visos to meto kultūrinės ir informacinės erdvės.