„Mėnulis ir skatikas“ (1919 m.) parašytas remiantis prancūzų dailininko polio Gogeno gyvenimo ir kūrybos faktais, tačiau nėra biografinis romanas. Ilgą laiką sėkmingai dirbęs Londono biržoje, Čarlis Striklendas vieną dieną palieka žmoną ir vaiką, meta gerai apmokamą darbą ir atsiduoda tapybai. Iš pradžių jis vyksta į bohemiškąjį Paryžių, kur gyvena skurdžiuose viešbutėliuose, kol sulaukia pagalbos iš vieno sėkmės lydimo olandų dailininko. Tačiau Striklendas neužsibūna Paryžiuje. Kalbindamas Striklendą pažinojusius žmones, romano pasakotojas sužino, kad jis netrukus išvyko į Taitį, kur gyveno su čiabuve moterimi, daug tapė ir galų gale mirė nuo raupsų, ant savo lūšnos sienų palikęs nuostabių ir keistų paveikslų kolekciją.