Neįsijungti televizoriaus, kai norisi. Neskambinti, kai reikia. Atsisakyti skanaus maisto. Saldaus miego. Išeiti į šaltą naktį, į drėgną rytą. Važiuoti lietui lyjant į kalnus. Rimtai nežiūrėti „į šlovę“, „nuomones“, „pinigus“. Neteikti reikšmės daiktams. Neatverti sielos, kai labai sunku. Laikyti paslaptyje savo meilę. Nedaryti nieko, ko norėtųsi. Skausti save kasdien. Kad būtum laimingas. Riboti iki begalybės - kad gautum neribotą laisvę. Ko reikia akmeniui prie jūros? Šie miniatiūros žanro kūriniai, sąmojingai pavadinti romanais, – savotiška gyvenimo filosofija, kuria mėginama atsakyti į klausymą, kaip žmogui išsaugoti save, nedegraduoti šiuolaikiniame pasaulyje. Juose gan neįprastai susipina rimtumas, lyrizmas ir ironija. Filosofija ir buitinis pasakojimas. Fiziologija ir dvasingumas. Šokiruojantis atvirumas, grindžiantis kelią į atsiveriančią tiesą.