Trokšdamas nuotykių jaunas mokytojas Izmaelis sėda į banginiautojų laivą „Pekodas" ir leidžiasi į klajones po jūrų platybes. Laivo kapitonas Ahabas, norėdamas atkeršyti už seną skriaudą, visą įgulą įtraukia į pašėlusią paslaptingo Baltojo Banginio medžioklę. Šis pusiau realistinis, pusiau fantastinis pasakojimas vystomas dviem plotmėmis – tai banginių medžioklė ir drauge romantinės simbolikos kupina intelekto ir valios kova su jėgomis, nardinančiomis žmogų į nuodėmę, trukdančiomis jam siekti tiesos, teisingumo ir išganymo. Tai romanas-alegorija, persmelktas Biblijos motyvų ir itin savitų jų aiškinimų.
„Mobis Dikas, arba banginis" šiandien laikomas vienu svarbiausių amerikiečių literatūros klasikos kūrinių, tačiau amžininkai jo neįvertino, o Hermanas Melville'is buvo visiškai užmirštas. Jo kūrybos atgimimas prasidėjo XX a. pradžioje. Tokie rašytojai kaip Williamas Faulkneris, Jorge Luisas Borgesas, Gabrielis Garcia Marquezas paskelbė Melville'į vienu didžiųjų savo mokytojų, o romanas „Mobis Dikas, arba banginis" buvo pripažintas pasaulinės literatūros šedevru. Romano sakinys „Aš vardu Izmaelis" iki šiol yra viena geriausiai atpažįstamų Amerikos literatūros pirmųjų eilučių.