Romanas „Jūra, jūra...“ kritikų laikomas viena iš geriausių XX a. knygų. Jo pavadinimas – aliuzija į Paulio Valéry poemą “Jūros kapai”. Rašytoja tarsi primena, jog čia bus spendžiama amžinoji meilės ir mirties dilema. Jūroje randi atilsį ir dvasinę ramybę. Todėl ir romano herojus Čarlzas Eroubis – garsus aktorius ir režisierius – iš tuštybių pasaulio bėga prie jūros, tampa “atsiskyrėliu”, ilgisi laisvės, didingos, nesuvaldomos erdvės. Savanaudis, egoistas intelektualas ilgisi gerumo, ieško visa atleidžiančios, įkvepiančios ir gelbstinčios meilės. Jo vidinėje dramoje pavydo gyvatė ir kaltės jausmas, nihilizmas ir tikėjimo, dorybių troškimas. Tai tikra jausmų audra dvasinio pasulio jūroje. Šiuos vidinius kontrastus pabrėžia pasakojimo detalės: nuošalus, veik užkeiktas namas prie jūros ir teatrinio gyvenimo šurmulys, erotiškumas ir asketizmas, įvairių tipų moterys, draugai, kančia ir malonumai...