Mergina iš laiško

Esi mano dukra, nors mudvi sieja ne kraujo, o širdies ryšys, ir toji širdis dūžta suvokus, kad savo ketinimais tik dar labiau pagilinsiu tą skausmo jūrą, per kurią tau teko bristi ilgus aštuonerius savo gyvenimo metus.
Tai tikrais faktais paremta pribloškianti istorija apie daugybės vienišų motinų ir jų kūdikių likimus. Apie Šv. Margaritos namus, į kuriuos būdavo atiduodamos pastojusios merginos, ir tas kančias, kurios laukė tiek nelaimingų motinų, tiek prievarta atimtų ir įvaikintų jų kūdikių.
Saseksas, 1956-ieji. Aivė Dženkins laukiasi kūdikio, tačiau būsimasis tėvas nesiruošia turėti su ja nieko bendra. Mama nuo jos nusigręžia, leisdama patėviui ištaisyti šeimą užklupusi nešlovę – išsiųsti nėščią Aivę į Šv. Margaritos namus. Iš šių namų Aivė niekada nebeišeis… Tačiau išeis jos dukra. Į svetimą šeimą.
Londonas, 2017-ieji. Jauna žurnalistė Samanta Harper, viena auginanti dukrą, labiau už viską trokšta sukrečiančios istorijos. Kartą grįžusi namo ji randa savo močiutę užsnūdusią ties laišku, kurio turinys Samantą pribloškia. Tai laiškas, kurį siaubo apimta Aivė rašė savo vaiko tėvui iš Šv. Margaritos namų, maldaudama ją išvaduoti. Kaip laiškas pateko pas jos močiutę? Kas nutiko kūdikiui? Įsitraukusi į tragiškos istorijos tyrimus ji sužino ir apie paslaptingų mirčių virtinę, sekančią šių nelaimingųjų pėdsakais. Šv. Margaritos namai tuoj bus nugriauti; Samanta turi tik keletą valandų, kad išsiaiškintų šešiasdešimties metų senumo paslaptį, kitaip tiesa, slypinti taip arti namų, dings amžiams. Ji nemanė, kad nelaimingos merginos likimas bus tiesiogiai susijęs su ja pačia…