Mirtis vaikščioja po kalnus

Romane autorius nepiešia objektyvaus, plataus, epinio sukilėlių kovų vaizdo. Tai savotiškas dienoraštis, subjektyvūs, betarpiški įspūdžiai, kurie pateikiami per šiurpulingų įvykių sukrėsto herojaus, tiksliau dviejų herojų - brolių Lotarų sąmonę.