Garsusis prancūzų rašytojas joje prabyla tyros, gal gyvenimo, gal Dievo, o gal likimo skriaudžiamos moters balsu. Pagrindinė herojė Žana – nepaprasto grožio mergina, savyje turinti ir netipišką vidinį grožį, susidedantį iš kuklumo, drovumo, inteligencijos ir idealizmo. Rodos visos pasaulio dorybės sukoncentruotos vienoje išskirtinėje veikėjoje. Žanos ašaros, paraudonavimai, svajonės, apsisprendimas suartėti su vyru tik norint susilaukti vaiko – kartais viskas atrodo perdėta, spalvos per tirštos, emocijos per didelės. Kita vertus, autorius nepaprastai gerai įsijaučia į moters vidinį pasaulį. Kartais sunku patikėti, kad knyga parašyta ne moters, o vyro ranka, ypač skaitant apie Žanos vyrą Žuljeną, jo šyštumą, brutalumą ir laimę, kurią jis suranda patenkindamas savo gyvuliškus instinktus su moterimis... po ilgos ir tamsios gyvenimo nakties, į gyvenimo pabaigą, gali atslinkti ramybė, viltis ir laimė...