Zygfridas. Juodoji idilė

Harry’s Mulischas laikomas vienu iš žymiausių pokario Nyderlandų rašytojų. Jo kūryba aukštai vertinama tėvynėje ir svetur – apdovanota daugybe premijų (kaip antai literatūros premijomis: P. K. Hofto, Konstanteino Heigenso ir Nyderlandų literatūros). Rašytojo kūryboje itin svarbi filosofinė mintis, jo kūriniai priskiriami idėjų, arba filosofinio, romano žanrui.

Romane „Zygfridas“ (2001) pagrindiniam veikėjui, Nyderlandų rašytojui Rudolfui Herteriui, Vienoje atskleidžiama stulbinanti paslaptis. Sena Vienos gyventojų pora papasakoja jam karo metais dirbę Hitlerio viloje „Berghofe“ ir ten tapę vieno Fiurerio gyvenimo fakto, kurio iki šiol niekam nėra pavykę atskleisti, liudininkais: Hitleris ir Eva Braun turėję sūnų Zygfridą. Paradoksali ir siaubinga Zygfrido gyvenimo istorija padeda Herteriui labai priartėti prie Hitlerio, bet netgi šitiek žinodamas jis priverstas pripažinti, kad Fiureris nepagaunamas netgi fikcijos tinklu.

„Paskutinis žodis apie Hitlerį – niekas. Visi tie nesuskaičiuojami jo asmens paaiškinimai yra nepakankami, nes aptaria šį arba tą, o ne nieką“, – teigia pagrindinis knygos veikėjas Rudolfas Herteris. Ši paradoksali išvada įtraukiama į literatūrinį rašytojo žaidimą, kuriame kalba ir realybė, o tikrovė ir fantazija persipina užgniauždamos kvapą. Harry’o Mulischo ir jo skaitytojų žygis Hitlerio link – tai kupinas įtampos, didingas nuotykis.