Pasaulis tarsi šuo tarnauja, kad tik pažaistume su juo (psl. 127).
Tai ir žaidžiam. Ir žaidimas šį kartą visiems žinomas – turtingas verslininkas pasikviečia pas save jauną vargšą giminaitį, suranda jam darbą. Verslininko žmonai labdara nepatinka, tačiau nuobodulys irgi, todėl nejučia akys vis dažniau ima krypti į globos reikalaujantį jaunuolį…
Romano siužetas kartoja "amžino meilės trikampio" situaciją, jame iškyla daugiasluoksniai žmonių tarpusavio santykiai, taip pat savitas autoriaus požiūris į literatūros meną, kuriame žmonių charakteriais galima žaisti tarsi kortomis.