Julijai penkiolika, ir jos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Netikėtai žuvus tėčiui, mergina jaučia, kad daugiau niekas nebebus kaip anksčiau. Julija kartu su mama keliauja į Nevadą aplankyti tėčio šeimos. Jie – šošonų genties indėnai. Merginai iki šiol neteko susipažinti su giminaičiais, jų papročiais ir gyvenimo būdu. Julija netgi nesijaučia iš tiesų laukiama.
Mergina buvo pasiruošusi patirti šiokį tokį kultūrinį šoką, bet nesitikėjo sužinoti tiek daug apie indėnus slegiančias problemas, kurias nutylėjo tėtis. Tačiau Julijai ima patikti Nevadoje. Po dykumos mėnuliu pamažu ima užgimti nauji jausmai.