Tada aš išskleidžiau sparnus ir nuskridau

Džena po avarijos vaikščioja kaip per lūžtantį ledą. Ne tik jos eisena neryžtinga - sužalota ir jos siela. Žuvo mama, o tėtis jas seniausiai palikęs ir turi kitą šeimą. Išėjusi iš ligoninės, baigusi vartoti kodeiną, Džena jau neregi haliucinacijų, neskraido su mama žydrynėje. Ji jaučiasi pažeidžiama. Mergaitė neprisileidžia arčiau tetos Karolinos, pas kurią tenka apsigyventi, šeimos. Iš savo psichologės ji pavagia stiklinį rutulį, mokykloje susipažįsta su pašėlusia ir padykusia Trina - o ši jau moka drauges vesti iš kelio.