Trys dručkiai

"- Ešafotus! - suriko gvardietis, atsigrįždamas ir viepdamasis pro ūsus, kurie buvo panašūs į pušnis. - Statys ešafotus visiems maištininkams! Visiems bus nukirstos galvos! Visiems, kurie tik išdrįs sukilti prieš Trijų Dručkių valdžią!" (17 psl. )
Gal būtent karikatūriškos Trijų Dručkių figūros, gal pseudoviduramžiškos veiksmo dekoracijos ir gera pabaiga lėmė, kad ši istorija vaikystėj atrodė visiškai fantastinė. Terminas "politizuota alegorija" nerūpėjo, užtat jaudinaisi, ar Suok pavyks apsimesti lėle, ar pasiseks pasprukti iš apsupties Tibului. Skaitant dabar, turbūt labiausiai stebina, kaip šioje knygoje derinamas pasakiškumas, perregimas simbolizmas ir rūsti, visai nepasakinė proza. Palyginkite:

"Kaip visada iš susijaudinimo Trys Dručkiai ėmė storėti. Valstybinės Tarybos akivaizdoje kiekvienas priaugo po ketvirtadalį svaro." (118 psl. )