Romano herojės - dvi seserys, pagyvenusios senmergės - ištisai priklauso senajam pasauliui, aklinai užsisklendusiam tradicinės moralės kiaute. To pasaulio požiūriu abi šios moterys - tiesiog tobulybės. Jose sukauptos bene visos tai sferai įmanomos dorybės: darbštumas, tyrumas, pareigos jausmas, naivus tikėjimas. Nėra nė vieno straipsnio tradicinės moralės kodekse, kurio jos skrupulingai nevykdytų. Bet štai į šį sustabarėjusių dogmų pasaulį pakliūva jaunas gražuolis, žmogus be jokios moralės, gyvas egoizmo įsikūnijimas ir konservatyvi seserų moralė neatlaiko susidūrimo su šiuo absoliučiu amoralumu.