Jaunasis Haris Talveisas - sūnus meistro akmenkalio, pastačiusio Ralfui Izembardui didingą Parfoso bažnyčią, bet vėliau pavydaus globėjo buvo pasmerktas mirčiai, - užaugo Šiaurės Velse princo Levelino dvare. Giliai širdyje Haris puoselėja keršto jausmą ir, kai visai nekaltai įsipainioja į Levelino santuoką sukrėtusią tragediją, iškeliauja atsiteisti už tėvo mirtį.
Jis vienui vienas nuvyksta į Parfosą, kad mestų įšūkį Izembardui. Tačiau priešiškumas, pasirodo, gali būti ne mažiau sudėtingas bei painus nei meilė. Jaunasis Haris pajunta, kad senasis karys jį pakeri.