"Gražuolis kunigas' - tai visų pirma buržuazinės visuomenės satyra. Tačiau nors satyrinis knygos pobūdis pastebimas iš pat pradžių, jis nėra įkyrus, nekintamas per visą romaną, - nuo kandžios ironijos, kartais dvelkiančios liūdesiu ir skeptiškumu, Gofredas Parizė eina prie dygios politinės satyros. Romano centre - donas Gastonė Kaoduras, gražuolis kunigas, savo dailia povyza pavergęs visų kvartalo senmergių bei davatkų širdis. Gofredas Prizė iš lėto, neskubėdamas sodriais potepiais piešia jo menką dvasinį pasaulį, kol galiausiai nuplešia nuo jo apgaulingą regimybės rūbą, kuriuo dankstosi tas paikas ir tuščiagarbis dvasininkas, anaiptol ne šventasis, kaip apie jį kad šnekama tam tam tikruose sluoksniuose, o paprasčiausias prasisiekėlis, užsibrėžęs tikslą per davatkas apsirūpinti materiališkai ir padaryti politinę karjerą.