Romanas pasakoja apie provincijos žemvaldžių Mezrgų šeimos gyvenimą. Tai ankštas, uždaras pasaulėlis, atskirtas nuo visos aplinkos. Čia žmonės taip pat atsitvėrę kiekvienas savo pasaulėlyje, kiti juos domina tik tiek, kiek duoda praktinės naudos. Raulis Mezargas veda luošą Madleną tik tam, kad galėtų naudotis jos turtu, Beatrisa, neturinti jokios profesijos nei lėšų pragyvenimui, apsirūpina sau ateitį, ištekėdama už Mezargų sūnaus Klodo. Jie visi egoistai, savimylos, veltėdžiai, tačiau kartu ir labai nelaimingi. Kiekvienas lieka kitų nesuprastas, pergyvena savo tragediją, bet nesipriešina aplinkybėms, tiktai prisitaiko prie jų. Mezargų priešybė - du stiprių, išdidžių moterų paveikslai. Tai Klodo mylimoji Mersedesa ir jos motina, ispanės pabėgėlės, po revoliucijos priverstos palikti savo tėvynę. Šiais paveikslais Egparsas priešpastato provincijos miesčionių pasaulėlį herojiškai kovojančiai liaudžiai.