Pelėdų karalystės sargai. Pagrobimas

Aš galiu, aš tikrai galiu! Aš jaučiu orą, jaučiu savo sparnų galią. Aš kylu aukštyn. Aš skraidysiu!..

Staiga, net nespėjęs mostelėti beplunksniais sparneliais, pelėdžiukas Sorenas atsiduria ant žemės. Viršuje liko mylima sesutė Eglantina ir jaukus šeimos lizdas, iš kurio išstūmė vyresnysis brolis Kludas. Vargšelis tikrai būtų žuvęs, bet jį nuo neišvengiamos mirties išgelbėja ir pagrobia mįslingos Sent Lututės našlaičių akademijos patrulis.

Atsidūręs mokykloje Sorenas ima įtarti, jog našlaičių globa – tik juodų kėslų priedanga. Sorenas ir naujoji jo draugė, gudri nykštukinė pelėdžiukė Gilfė, išsiaiškina, kad Sent Lututė iš tiesų yra mokomoji stovykla, kurios vadovai plačiai taiko kvaišinančią mėnesienos terapiją ar plunksnų pešiojimą jaunoms pelėdoms, kad pasiektų savo tikslų. Kaip pabėgti iš gilaus tarpeklio, kai dar nemoki skraidyti? Kokie išbandymai laukia toliau? Narsiojo Soreno istorija tik prasideda...