Tai pirmasis žinomo prozininko romanas. Jo veiksmas vyksta Žemaitijoje, senaisiais lietuvių kovos su kryžiuočiais metais, kai kunigaikštis Vytautas, stengdamasis užimti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą, ieškojo žemaičiuose atramos. Kūrinio pagrindą sudaro istoriniuose šaltiniuose minimas faktas, jog kryžiuočiai, siekdami žemaičių paklusnumo, imdavę įkaitus — dažniausiai kilmingųjų dukteris bei sūnus — ir juos kalindavę. Romane gausu senovės papročių, narsių žygių aprašymų su įspūdingais veikėjų paveikslais. Kryžiuočių klastai ir žiaurumui prieš pastatoma žemaičių meilė ir ištikimybė savo kraštui, papročiams ir seniesiems dievams.