Monografijoje nagrinėjama priesagos -inis būdvardžių daryba, reikšmės, gramatinės ypatybės, santykis su daiktavardžio kilmininku, kitomis daiktavardžio formomis, įvardžiuotiniais būdvardžiais, įvairiais išvestiniais būdvardžiais ir kitomis sinonimiškomis formomis. Aptariama priesagos -inis būdvardžių ir jų gramatinių sinonimų vartojimo sąlygos bei polinkiai. Darbas parašytas, remiantis gausia teorine literatūra, teiginiai iliustruojami faktine medžiaga, surinkta iš mokslinės bei grožinės literatūros, publicistikos ir tarmių.