"Turėdamas vaiką gali parašyti tūkstančio puslapių knygą, nes kiekvieną dieną nutinka kas nors nauja, juokinga, linksma, dėl ko nors susijaudini, kuo nors nusivili. Visa tai patyriau ir aš, bet būdavau toks pavargęs, kad nesuvokdavau. Iš tiesų knygoje nėra nieko tikrai asmeniško ar ypatingo. Kai kas, žinoma, šiek tiek perdėta. Aprašomi tie dalykai, į kuriuos žmonės reaguoja, tik garsiai nešneka. O kai pamato, kad ir kitiems tai rūpi, atsidūsta: "Ačiū Dievui, aš ne vienas." Supratau, kad ne veltui rašau".