Dailidės pieštukas
„Mus supantis pasaulis daug kam atrodo baisus ir nežmoniškas, tačiau mes galime jį pakeisti ir ištaisyti“, – valiūkiškai mirktelėjo akį žymusis Galisijos magiškojo realizmo dainius Manuelis Rivas ir ėmėsi rašyti knygą, kurioje meilė stebuklingai nugali ne tik karą, bet ir pačią mirtį. Šiandien „Dailidės pieštukas“ laikomas viena gražiausių mistiškos meilės istorijų visoje XX a. literatūroje.
Itin poetiškas ir subtilus pasakojimas perkelia į 1936-ųjų vasarą – pirmuosius Ispanijos pilietinio karo mėnesius. Diktatoriaus Franco kalėjime dailininkas piešia šventuosius įkalintų respublikonų veidais, o jo bičiulis Danielis nekantriai laukia pasimatymų su mylimąja Marisa. Marisai irgi neabejingas kalėjimo prižiūrėtojas Erbalis priverstas stebėti, kaip jų meilė nuolat stiprėja ir pražysta vis naujomis spalvomis.
Siužetas įgauna magiško atspalvio, kai Erbalis, „iš gailesčio” pribaigęs nelaimingą dailininką vienu šūviu, išgelbsti jį nuo žiaurių Franco smogikų patyčių. Kameroje rastas dailidės pieštukas, užkištas žudikui už ausies, tampa jo sąžinės kuždesiu ir bando įžiebti bent menkutes žmogiškų jausmų kibirkštis...
1998 m. romanas apdovanotas Nacionaline Ispanijos literatūros kritikų premija ir Galisijos rašytojų asociacijos premija. 2003 m. Galisijos režisierius Antónas Reixa pagal šį romaną susuko to paties pavadinimo filmą.
