Gyventi laisvai, eiti, kur tau patinka, susitikti su žmonėmis, kuriuos myli, miegoti, sapnuoti ir žinoti, kad niekas iš tavęs nereikalaus aiškintis, kodėl sapnuoji, kur eini, kodėl tau mieli tie draugai. Šią privilegiją Žozė prarado ištekėjusi už Alano Ačo. Iš pirmo žvilgsnio jis – gražus ir ramus amerikietis, o iš tikrųjų yra liguistai pavydus. Dėl to jųdviejų gyvenimas virsta pragaru. Kai kuriuos ryšius sunku nutraukti, bet Žozė pagaliau ryžtasi ir pabėga nuo vyro, kuriam, deja, brangesnės jų gyvenimą griaunančios iliuzijos, tie „nuostabūs debesys“, negu paprasta laimė gyventi.
„Ji mėgo leisti pinigus... ji mėgo palikti... ji mylėjo gyvenimą.“