Kolymos pasakojimai

Pagrindinis „Kolymos pasakojimų“ motyvas – lagerio tema. V. Šalamovui visą gyvenimą nedavė ramybės svarbiausias klausimas – kodėl ir kaip žmogų naikina valstybė. Rašytojas ilgai kalėjo nežmoniškomis sąlygomis, buvo žeminamas, mušamas, patyrė šaltį, badą. Rašyti apie Kolymą ir visus lagerius, kuriuose kentėjo, laikė savo pareiga. „Kolymos pasakojimuose“ gausu simbolikos, remiamasi religija, filosofija, tapyba, muzika, literatūra. Geriausiai „Kolymos pasakojimus“ apibūdino pats autorius: „Apie lagerį aš rašau ne daugiau negu Egziuperi apie dangų ar Melvilis apie jūrą. Mano pasakojimai – iš esmės tai patarimai žmogui, kaip laikytis minioje... Ne tik kairiau už kairiuosius, bet ir autentiškiau už autentiškus. Kad kraujas būtų tikras, bevardis“.