Ar yra kas maloniau už pirmąją meilę?
Tik neklauskite Klerės Keis. Jai dvidešimt aštuoneri, bet fortepijono virtuozė iki šiol dar nebuvo susižavėjusi jokiu vaikinu. Muzika – didžioji jos gyvenimo meilė, tad beveik neliko laiko šeimai ir draugams. Štai kodėl taip seniai matėsi su seserimis ir gal šimtą metų nesilankė šeimos kepyklėlėje.
Tačiau Nikolė susirgo, Džesė dingo iš namų. Klerė, nemokanti išsivirti nė arbatos, ryžtasi pasirūpinti Nikole. Ir susirašo sarašą darbų, tarp kurių...įsimylėti arba bent jau pajusti geismą.
Vyrišku žavesiu spinduliuojantis atšiauraus būdo Vajatas mielai patenkintų jos poreikius. Nors teigia, kad juodu iš skirtingų pasaulių, tačiau kai Klerė šalia, jis įkaista karščiau nei kepyklėlės krosnis.
Savigynos instruktorė Didžė Monro stengiasi būti geriausia. Ji negaišta laiko dailioms suknelėms, o apie santykius su priešingos lyties atstovais ir santuoką turi tvirtą nuomonę – tai vyrų išmonė, siekiant patenkinti savo poreikius, visai nenaudinga moterims. Iš specialiųjų pajėgų karininko Kvino Reinoldso ji nori tik vieno – kad jis išmokytų ją visko, ką moka pats. O rankas laikytų kuo toliau, nes šios jai trukdo susikaupti. Ir verčia norėti daugiau.
Didžė žino, kokia pažeidžiama tampa mylinti moteris...
Paskutinis pirmasisi pasimatymas
Meilė – nuostabus, netgi magiškas jausmas. Juo labiau kai pasitaiko idealiai tinkamas įsimylėti vyriškis. Tik ką daryti, jeigu laikas anaiptol ne pats tinkamiausias, o dar ir nėštumo testas aiškiai teigiamas?
Pakartoti testą.
Pamėginti save įtikinti, jog penki ankstesnieji buvo niekam tikę.
Pripažinti, kad laukiesi.
Sugalvoti, kaip pranešti būsimam tėveliui, kad viena vienintelė meilės naktis baigsis po devynių mėnesių užgimsiančiu mažu rėkiančiu stebuklu.
Pabučiuoti vyriškį, kad ramiau sutiktų žinią.
Giliai atsikvėpti ir pagaliau išpyškinti naujieną.
Ak, ta meilė...