Jau vaikystėje Afganistane Mariam kovojo už lygybę ir nenorėjo taikytis su moterų, kaip antrarūšių būtybių, padėtimi, apsimesdama berniuku. Būdama ryžtingo būdo, Mariam viešai pasityčiojo iš rusų okupantų, dėl to ji buvo priversta bėgti į Ameriką. Tačiau naujas laimingas gyvenimas trunka neilgai, nes po vedybų su tėvo išrinktu ūmaus būdo afganu ji patiria tik vienintelį džiaugsmą – sūnaus gimimą. Kai Mariam bando pabėgti nuo sužvėrėjusio sutuoktinio, šis pagrobia jųdviejų sūnų ir parsiveža jį atgal į Afganistaną, draskomą pilietinio karo ir kenčiantį Talibano priespaudą. Mariam narsiai kovos ir nueis sunkų kelią, kad galėtų susigrąžinti sūnų...
„Jei Afganistano vyrai nusprendžia ištekinti moterį už kokio nors senio, atimti iš jos vaikus ar net juos nužudyti, ji priversta susitaikyti, kad niekas jai nepadės. Moters laisvė Afganistano kultūroje – neįmanomas dalykas. Vieninteliai moters sąjungininkai – malda ir viltis.“