Moterys myli siuvėją Adomą. Jis siuva drabužius, paverčiančius jas gražiomis ir geidžiamomis. Adomui patinka dailios moterys, tačiau jis myli tik Eveliną. Vieną karštą 1989-ųjų rugpjūčio dieną ji užtinka jį su kliente. Tada Evelina su drauge išvažiuoja į Vengriją, prie Balatono ežero. Adomas iškeliauja paskui ją. Dėl Evelinos vyktų net į pasaulio kraštą. Galbūt tai ir galės padaryti, nes Vengrija ketina atverti sieną Vakarams. Staiga uždraustas vaisius tampa ranka pasiekiamas, kiekvienas turi apsispręsti. Ingo Schulze rašo apie draudimą ir pagundą, meilę ir pažinimą, rojaus ilgesį. Žaisdamas su biblioniu mitu apie Adomą ir Ievą jis sukuria tragikomediją.