Raštai (4 tomai)

Rašytojos Ievos Simonaitytės (1897-1978) pirmajame raštų tome spausdinamas "Aukštujų Šimonių likimas" (I leid. - 1935, už romaną tai pačiais metais rašytojai buvo paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija). Romane pasakojama apie Klaipėdos krašto lietuvių tragišką istorinį likimą, smerkiama Prūsijos valdžios germanizacinė politika, realistiškai vaizduojama patriarchalinė valstiečių buitis. Pridedamas į ankstesnius leidimus nepatekęs romano skyrius.
Antrajame tome publikuojami romanai „Pavasarių audroj“ (I leid. - 1938) ir „Be tėvo“ (I leid. - 1941) bei apysaka „Pikčiurnienė“ (I leid. - 1953). Kūriniuose vaizduojama XX a. pradžios kaimo buitis, darbo žmonių beteisiškumas, lietuvių nacionalinio sąmoningumo, pilietinio aktyvumo brendimas.
Trečiajame tome publikuojamas 1958 metais Valstybine premija apdovanotas romanas "Vilius Karalius". Romane vaizduojamas kapitalistinių santykių formavimasis XX a. pradžios kaime, socialinis valstiečių diferencijavimasis, įvairūs Klaipėdos krašto politinio ir socialinio gyvenimo momentai.
Ketvirtajame rašytojos Ievos Simonaitytės raštų tome spausdinamos dvi pirmosios autobiografinės trilogijos dalys.Pirmoje jos dalyje "...O buvo taip" (1960) rašytoja prisimena savo vaikystę, antroje - "Ne ta pastogė" (1962) tęsiamas pasakojimas apie išvykusią iš namų ir Pirmojo pasaulinio karo metais savarankišką gyvenimą pradedančią Evę, apie jos, kaip būsimos rašytojos, pirmuosius žingsnius.